Saulės sistemos pakraštyje pastebėtas iki šiol mažiausias kosminis kūnas (Video)

Saulės sistemoje už Neptūno orbitos egzistuoja milžiniškas žiedas, vadinamas Koiperio juosta (ang. Kuiper belt). Jame skrieja objektai, sudaryti iš silikatinių dulkių ir organinių medžiagų priemaišų turinčio ledo. Šie kūnai, vadinami kometoidais arba koiperoidais, susiformavo kartu su Saulės sistema prieš ~ 4.6 mlrd. m. Koiperio juostoje neseniai atrastas ~0.5 km. skersmens skriejantis dangaus kūnas. Per visą dangaus tyrinėjimų istoriją, tai mažiausias rastas kūnas už Neptūno orbitos.

Šis atradimas padarytas analizuojant Hubble kosminiu teleskopu darytas nuotraukas. Iki šio atradimo, mažiausias rastas Koiperio juostos kūnas buvo ~ 50 km. skersmens.

Ko gi mokslininkai ieško Koiperio juostoje? Norint atsakyti į šį klausimą, reiktų prisiminti kaip planetų sistemose atsirado tokios asteroidų juostos.

Turbūt daugelis žinote, jog Koiperio juosta - tai Saulės sistemos sritis išsidėsčiusi už 4.6 mlrd. km nuo Žemės. Ji panaši į asteroidų žiedą, esantį tarp Marso ir Jupiterio orbitų, tačiau yra žymiai didesnė. Asteroidų žiede skriejantys kūnai sudaryti daugiausia iš uolienų ir metalų, o koiperoidų sudėtyje, kaip ir kitose planetose, randama organinių junginių: metano, amoniako, vandens.

Iš kur atsirado asteroidų juosta tarp Marso ir Jupiterio – kol kas aiškaus atsakymo nėra. Gyvuoja hipotezė, kad jie yra planetos, kažkada skriejusios aplink Saulę anapus Marso orbitos ir suirusios per kažkokią katastrofą, skeveldros. Tačiau labiau tikėtina, kad asteroidai niekada nesudarė vieno didelio kūno; tam turėjo trukdyti galinga Jupiterio trauka.

Panaši situacija ir su Koiperio juostos kilme – tvirtais įrodymais paremto atsakymo vis dar nėra, tačiau egzistuojanti juostos hipotezė visai neblogai dera prie tracinio planetų formavimosi modelio.

Priminsime, jog planetos formuojasi iš proplanetinio medžiagos disko. Diske esančios dujų bei dulkių dalelės lipdamos viena prie kitos formuoja didesnius kūnus. Saulės sistemoje susiformavus planetoms, erdvė tarp Saulės ir Neptūno tapo švari nuo stambiųjų kūnų. O Saulės vėjas, likusią nepanaudotą medžiagą kartu su tolimesniais objektais, nustūmė už Neptūno orbitos. Tokiu būdu galėjo susidaryti žiedas, kurio medžiagos tankis buvo per mažas, kad galėtų formuotis didesni kūnai.

Prie to pačio galite peržiūrėti Saulės sistemos formavimosi animacinį modelį:

Formation of the Solar System: Great Animation - The best home videos are here

Šią hipotezę pagrindžia ir kitų žvaigždžių sistemų tyrimai. Mokslininkai tyrinėjantys kitų žvaigždžių planetų sistemas, jose stebi panašius medžiagos žiedus, kurie atsirado susiformavus planetoms.

Manoma, kad Koiperio juostos ir kitų žiedų atsiradimo metu, mažų matmenų kūnų, tokių kaip atrastasis, nebuvo. Per milijardus metų, koiperoidai, susidurdami vieni su kitais, skyla – po skilimo susidaro mažesni kūnai - panašūs į atrastą. Norint patvirtinti pastarąją hipotezę, reikia atrasti daugiau panašių matmenų objektų. Tuomet bus galima analizuoti susidūrimų dažnumą, kūnų medžiagos savybes bei jų kilmę. Šios žinios leistų patikslinti ne tik Koiperio juostos, bet ir visos planetų sistemos susiformavimo modelį.

Šiuo metu mokslininkai analizuoja Hubble kosminiu teleskopu darytas Koiperio juostos nuotraukas. Analizuojant nuotraukas ieškoma žvaigždžių užtemimų. Kai mažas objektas, kaip atrastasis, užstoja tolimą žvaigždę, jos spindesys nežymiai sumažėja. Analizuojant spindesio pokytį, galima nustatyti objekto dydį. Pradėjus tyrimus tikėtasi, kad kas 50000 stebimų žvaigždžių bus atrandama po 30-100 tokių mažų objektų. Tačiau iki šiol išanalizavus 30% turimų nuotraukų, atrastas tik vienas panašaus dydžio objektas. Tai gali reikšti, jog Koiperio juostoje nėra mažų objektų, tad tokių juostų susidarymo ir evoliucijos hipotezes dar gali tekti tikslinti.

Prie to pačio galite paskaityti apie kitas Saulės sistemos pakraščio paslaptis – pavyzdžiui apie astronomų diskusijas, ar kažkur už Koiperio juostos nesislepia dar viena nežinoma planeta arba apie „Drakulos“ vardo užsitarnavusį labai keistą kosminį objektą.

   

Facebook komentarai