Saulės sistemos panosėje atrasta nauja dvinarė žvaigždžių sistema

Astronomai vos už 6,5 šviesmečio nuo Saulės sistemos atrado iki tol nežinotą dvinarę žvaigždžių sistemą, kuriai suteiktas darbinis pavadinimas WISE J1049-5319. Palyginimui, arčiausiai Saulės skriejanti žvaigždė Kentauro Proksima – už 4,24 šviesmečio. Kaip nutiko, kad žvaigždžių sistemos iki šiol niekas nepastebėjo?

Nes tai – dviejų rudųjų nykštukių sistema, už kurią arčiau Saulės yra tik dvi žvaigždės: trinarė Kentauro Alfos žvaigždė ir raudonoji nykštukė Barnardo žvaigždė.

2009 m. gruodį į 525 km aukščio orbitą buvo iškeltas NASA teleskopas WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer). Jo užduotis fiksuoti visus kosmose esančius objektus, kurie skleidžia infraraudonuosius spindulius nuo 3,4 iki 22 mikronų. WISE daugiau nei metus dangaus skliautą skenavo ypatingai jautriais vaizdo jutikliais. Stebėjimų metu buvo atrasta kambario temperatūros žvaigždžių (apie kurias rašėme), netrukus po Didžiojo sprogimo susidariusių galaktikų, dešimtys tūkstančių asteroidų, proplanetinių diskų, ką tik gimusių žvaigždžių ir daug kitų kosminių objektų.

Rudosios nykštukės – žvaigždės, kurių masė yra per menka, kad jose prasidėtų vandenilio atomų sintezės reakcijos. Įdomu tai, kad rudosios nykštukės, nepriklausomai nuo jų masės, būna maždaug Jupiterio dydžio. Rudosios nykštukės kaista, nes iš lėto kolapsuoja, gravitacinei potencinei energijai virstant šilumine energija. Viršutinė tokios žvaigždės masės riba – apie 0,07-0,08 Saulės masės. Planeta dangaus kūnas gali būti pripažintas tada, jei jo masė neviršija 0,012 Saulės masės.

Pensilvanijos valstijos universiteto Astronomijos ir astrofizikos fakulteto profesorius Kevinas Lumanas (Kevin Luhman) ėmėsi užduoties ištirti keletą iš 2,7 mln. WISE padarytų rudųjų nykštukių nuotraukų (šie dangaus kūnai ryškiau matomi infraraudonųjų spindulių spektro viduryje nei pakraštyje). Atrinktose nuotraukose buvo pastebimas žymus savasis judėjimas (šviesulio (paprastai žvaigždės) kampinis poslinkis dangaus sferoje per vienus metus, sukeltas to šviesulio ir Saulės tarpusavio judėjimo). Žymus savasis judėjimas rodo, kad stebimas objektas yra netoli, o į ilgesnių infraraudonųjų spindulių spektro pusę pasislinkęs spinduliuotės intensyvumas byloja, kad objektų esama vėsių (todėl blankių) ir blausesnių už regimąją šviesą. Būtent dėl šios priežasties jie galėjo likti nepastebėti ankstesnių stebėjimų metu.

WISE J1049-5319 buvo tik vienas K. Lumano komandos pasirinktų objektų iš WISE duomenų bazės. Šis dangaus kūnas išsiskyrė maža galaktine platuma (o tai reiškia, kad jis yra priešais šviesų Paukščių Tako foną). Šis faktas yra antrasis argumentas, padedantis paaiškinti, kodėl taip arti esanti dvinarė rudoji nykštukė liko nepastebėta iki šiol. Skaičiavimai rodo, kad naujoji dvinarė nuo Saulės nutolusi per 6,575 šviesmečio (2,016 parseko).

Spektroskopinė WISE J1049-5319 analizė, atlikta 8,1 metro skersmens Gemini teleskopu, atskleidė, kad objektas yra dvinarė žvaigždžių sistema, kurią sudaro 1,5 kampinės sekundės atstumu viena nuo kitos nutolusių rudųjų nykštukių pora. Viena aplink kitą jos apskrieja per 25 metus. Tai leidžia manyti, kad žvaigždes skiria maždaug 3 astronominiai vienetai (apie 449 mln. km). Spektrinė analizė taip pat byloja, jog žvaigždžių paviršiaus temperatūra siekia apie 1300 kelvinų.

Šis atradimas svarbus ne tik tuo, kad atrasta viena artimiausių Saulei žvaigždžių, bet ir tuo, kad šio tyrimų pagrindu bus galima dairytis kitų rudųjų nykštukių bei plėtoti egzoplanetų stebėjimo metodus.

„Šis tyrimas – nepakeičiamas egzoplanetų medžioklės pagrindas, – įsitikinęs K. Lumanas. – Pirmiausiai todėl, kad ši rudųjų nykštukių pora yra labai arti Žemės. Tai gerokai palengvina užduotį įžiūrėti, ar aplink rudąsias nykštukes gali būti planetų. Kadangi tai yra trečia artimiausia žvaigždžių sistema Saulės kaimynystėje, visai įmanoma, kad tolimoje ateityje ji gali tapti vienos iš pirmųjų tarpžvaigždinių ekspedicijų taikiniu.“

   

Facebook komentarai