Vanduo plastikiniuose buteliukuose – iš kur jį semia?

Vanduo iš čiaupo ar buteliukuose? Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kurių gyventojai geria tik požeminį vandenį. Mūsų šalyje pakanka požeminio vandens išteklių ir šaltinių. Tik ar visada ant buteliukų pakanka informacijos apie geriamojo vandens kilmę?

Šįkart nusprendėme padaryti paprastą eksperimentą: išsirinkome keletą nedidelių plastikinių vandens buteliukų, kuriuose teliūškavo iš Lietuvos šaltinių ir gręžinių paimtas vanduo, ir tikrinome, kokią informaciją gamintojai skelbia apie vandens kilmę.

Pirkome šešis įvairių gamintojų vandens buteliukus, kainuojančius nuo 0,89 Lt iki 2,69 Lt. Taip pat palyginimui paėmėme vieną prancūziško vandens buteliuką.

Paaiškėjo, kad dauguma gamintojų nurodo gręžinius, iš kurių išgauna vandenį. Panaršius internete, galima sužinoti apie kiekvieno jų kokybę, būklę, ar vanduo atitinka higienos normas, susirasti gręžinio adresą. Vis dėlto pasitaikė tokio vandens, kurio gamintojai nenurodė tikslios šaltinio, iš kurio jį sėmė, vietos ar gręžinio numerio. Nežinomos kilmės vanduo nepasirodė itin patrauklus. Apie kitus gręžinius ir šaltinius daugiau informacijos taip pat radome ne ant etikečių, o internete. Išskyrus pačių šaltinių ir gręžinių nuotraukas

Negazuotas stalo vanduo „Rasa active life“

Gamintojas – UAB „Druskininkų Rasa“. 0,75 l už 1,99 Lt.
Informacija apie vandens kilmę: nurodyta, kad geriamasis vanduo iš gręžinio Nr. 29705, natūralus mineralinis vanduo „Rasa Premium“ iš gręžinio Nr. 39072. Abu gręžiniai – Druskininkuose, internete galima rasti duomenų apie savivaldybės patvirtintą planą dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo.

Negazuotas šaltinio vanduo „Žalia giria“

Gamintojas – M. Gumbrevičiaus įmonė „Gelsva“. 0,5 l už 0,99 Lt.
Informacija apie vandens kilmę: nurodyta, kad vanduo paruoštas pagal patvirtintą oksidavimo ozonu sodrintu oru technologiją. Išgautas iš 200 m gylio gręžinio Nr. 31099, Liepkalnio g., Vilniuje. Paieškoję informacijos radome, kad įmonės vandens padalinys su joje esančia vandenviete yra dviejų magistralinių kelių Vilnius–Minskas ir Vilnius–Lyda sankirtoje, buvusio Kuprijoniškių kaimo teritorijoje. Yra informacijos apie tai, kad pagrindiniai toksiniai rodikliai neviršijo nustatytų higienos normų.

Negazuotas geriamasis vanduo „Cento“

Gamintojas – M. Gumbrevičiaus įmonė „Gelsva“ pagal UAB „Palink“ užsakymą. 0,5 l už 0,89 Lt.
Informacija apie vandens kilmę: nenurodytas nei gręžinio ar šaltinio numeris, nei vieta.

Natūralus negazuotas mineralinis vanduo „Neptūnas“

Gamintojas – UAB „Neptūno vandenys“. 0,5 l už 2,69 Lt.
Informacija apie vandens kilmę: nurodyta, kad vanduo imtas iš šaltinio „Neptūnas“. Vandens tiekėjų tinklalapyje rašoma, kad šaltinis „Neptūnas“ yra kažkur Varėnos apylinkėse, kur „tankus samanų paklotas ir dar ledynmečio sustumti kontinentinės kopos smėlynai saugo pirmapradžio grynumo vandenį“.

Negazuotas natūralus mineralinis vanduo „Tichė“

Gamintojas – UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“. 0,5 l už 1,19 Lt.
Informacija apie vandens kilmę: nurodyta, kad natūralus mineralinis vanduo „Tichė“ išgaunamas giluminiu gręžiniu iš 689 m gylio šaltinio „Tichė“, esančio Telšiuose. Bendrovės tinklalapyje galima paskaityti, kad vanduo iš gręžinio keliauja nerūdijančio plieno vamzdžiais, o pats šaltinis „yra patikimas, apsaugotas geologinių žemės sluoksnių nuo bet kokio dirvožemio, radiacijos, oro ar kitokio užterštumo“.

Natūralus mineralinis vanduo „Akvilė“

Gamintojas – UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko. 0,5 l už 1,29 Lt.
Informacija apie vandens kilmę: nurodyta, kad vanduo – iš Birštono šaltinio „Akvilė“ (Nr. 517). Internete galima rasti, kad šis šaltinis yra Birštone, Prienų gatvėje.

Natūralus negazuotas mineralinis vanduo „Vittel“

Gamintojas – Prancūzija. 0,5 l už 1,39 Lt.
Informacija apie vandens kilmę: nurodyta, vanduo „trykšta idealiai apsaugotoje Prancūzijos teritorijoje“. Ta teritorija – Vittel Bonne Source šaltinis. Pasidomėjus galima rasti, kad šaltinis yra vakarinėje Vosges regiono dalyje, Prancūzijos rytuose.

Beje, šį pavasarį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „Karjeros dienų“ metu inžinerijos ir konsultacijų bendrovė „Sweco Lietuva“ atliko geriamojo vandens skonio tyrimą. 163 studentams, nežinojusiems, kokį vandenį teks ragauti, buvo duota atsigerti paprasto vandens iš čiaupo ir brangaus prancūziško vandens iš plastikinio butelio. Geriamojo vandens tyrimui naudotas vanduo, tekantis iš VGTU centralizuotos vandens tiekimo sistemos, ir prancūziško prekės ženklo geriamasis vanduo, kuriuo prekiauja didieji prekybos centrai. 64 proc. tyrime dalyvavusių studentų patvirtino, kad vanduo iš čiaupo jiems yra skanesnis.

Remiantis „Eurostat“ statistika, Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai išgeria apie 12 litrų buteliuose išpilstyto vandens, Vakarinėje Europos dalyje per metus gyventojas sunaudoja apie 110 litrų tokio vandens, o Rytų Europos gyventojui tenka apie 35 litrus.

   

Facebook komentarai