Varis įveikė antibiotikams atsparų auksinį stafilokoką (Video)

Būdai įveikti itin atsparias bakterijas medicinos tyrimų pasaulyje randami tikrai ne kasdien. Tačiau kartais galingiausius siaubus įveikia netikėtos priemonės. Taip atsitiko ir Sautemptono universiteto (University of Southampton) laboratorijoje: visą antibiotikams atsparių auksinių stafilokokų koloniją vos per keletą minučių sudorojo ne koks nors naujas superantibiotikas, o paprasčiausias varis.

Meticilinui atsparus auksinis stafilokokas (MRSA) yra viena dažniausiai aplinkoje aptinkamų medikamentams atsparių bakterijų. Kai kurių pasaulio medikų teigimu, jų galima rasti ant 3 iš 10 žmonių odos, nosies gleivinės. Čia gyvendamos bakterijos tėra normalios mikrofloros dalis ir nedaro jokios žalos. Tačiau tam tikrose situacijose jos gali sukelti įvairiausias infekcijas – nuo lengvų odos iki sudėtingų ir net gyvybei pavojingų infekcijų.

Auksinis stafilokokas sukelia pūlines ligas – odos, plaučių, sąnarių, širdies vožtuvų, kaulų ar bet kurio kito žmogaus kūno organo uždegimą. Tai gali būti maži odos pūlinėliai ir šunvotės, sunkios pūlinės ligos ir kraujo užkrėtimai. O jeigu organizmo gebėjimas kovoti su bakterija yra nusilpęs, auksinis stafilokokas su krauju gali būti nuneštas į bet kurį organą ir jį pažeisti. Medikų pagalba infekuotajam reikalinga iš karto.

Pastaraisiais metais šių bakterijų paplitimas tampa itin aktualii ir grėsminga sveikatos problema. Vien Jungtinėse Valstijose nuo 1999 iki 2005 m. infekuotųjų auksiniu stafilokoku skaičius išaugo nuo 127 tūkst. iki 278 tūkst. Per tą patį laikotarpį padaugėjo ir mirtinų infekcijos atvejų (nuo 11 tūkst. iki 17 tūkst.).

Paradoksalu, tačiau šie mikroorganizmai labai sparčiai dauginasi gydymo įstaigose. Kasmet su auksiniu stafilokoku susijusiomis infekcijomis užsikrečia maždaug 7 mln. pasaulio gyventojų.

Sveikatos specialistų pastangos kovojant su šia pavojinga bakterija iki šiol buvo sutelktos į naujo antibiotiko sukūrimą ir aukštų higienos standartų tobulinimą. Tačiau Sautemptono universiteto (University of Southampton) mokslininkas Bilas Kyvilas (Bill Keevil) nusprendė patikrinti, ar natūralios antibakterinės vario savybės gali būti paprastas ir efektyvus būdas įveikti auksinį stafilokoką.

Kad patikrintų savo prielaidą, B. Kyvilas sterilizavo vario bei nerūdijančio plieno plokšteles ir kiekvieną iš jų „apaugino“ dešimčia milijonų auksinio stafilokoko bakterijų. Eksperimento rezultatai – pritrenkiantys. Vos per keletą minučių ant vario plokštelės patalpintos bakterijos ėmė masiškai žūti. Tuo tarpu ant nerūdijančio plieno plokštelės bakterijų populiacija vešėjo be jokių problemų (žiūrėkite vaizdo siužetą).

Eksperimento autorius neabejoja, jog gydymo įstaigų kontaktiniai paviršiai (pavyzdžiui, rankenos) turėtų būti pagaminti iš vario ar šio metalo lydinių.

„Mūsų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vario poveikis auksinio stafilokoko bakterijoms yra dvejopas – tiesioginis ir netiesioginis, – dėsto B. Kyvilas. – Tiesioginis poveikis susiformuoja pasklidus vario jonams, kurie ardo bakterijos DNR ir trukdo bakterijai kvėpuoti. Netiesioginis poveikis – dar spartesnis. Sausas vario paviršius sąveikauja su bakterijos metabolizmo procesais ir generuoja itin stiprius radikalus, kurie stafilokoko DNR naikina ir kvėpavimą stabdo greičiau už vario jonus.“

Tiesa, mokslininkams dar reikia išsiaiškinti, ar varis spėja likviduoti bakterijas iki jų pasidalijimo (reprodukcijos). Jei spėja, vadinasi, bakterijos neturės galimybės išsiugdyti atsparumo variui, ir naujasis kovos su auksiniais stafilokokais būdas efekto trukmės prasme gerokai pranoktų naujus antibiotikus, jei tokie būtų sukurti. Tyrimai šiuo klausimu netrukus bus vykdomi.

   

Facebook komentarai