Vasarą Japonijos tiltai kaups šilumą kovai su žiemos šalčiais

Pasaulyje po truputi skinasi šildomų kelio dangų idėja. Apie Vokietijoje atliekamus bandymus mes jau rašėme, o dabar šią idėją praktikoje įgyvendinti nusprendė ir Japonija. Japonijos sniego valymo technologijų tyrimų instituto specialistai (Snow Management and Construction Technology Research Center of Fukui), bendradarbiaudami kartu su Fukui (Fukui University) ir Osaka universitetais (Osaka University), sukūrė sistemą, leisiančią automatiškai tirpinti sniegą ir plikšalą nuo tiltų paviršiaus.

Ant tiltų paviršiaus esantis sniegas ir ledas būna dar labiau pavojingas nei kad keliuose. Ypač dėl to, jog tiltai dažnai turi nemažą pasvirimo kampą, dėl kurio slidi danga dažnai sukelia avarines situacijas. Pilti agresyvius reagentus ekonomiškai nuostolinga, be to cheminės medžiagos ardo tilto konstrukciją.

Grupė mokslininkų ir inžinierių iš Snow Management Center kartu su universitetų mokslininkų pagalba, sukūrė sistemą, leisiančią bent jau žiemos pradžioje visiškai atsisakyti tiltų paviršiaus priežiūros darbų. Pirmoji tokia sistema jau montuojama ant Savai tilto (Saiwai Bridge), kuris kertą Asuwa upę Fukui mieste.

Kelio dangoje įmontuoti šimtai vamzdelių su cirkuliaciniu skysčiu. Jie sujungti su krante įkastais rezervuarais – jų iš viso yra 378. Rezervuarai išdėstyti po 9 į 42 eiles, atstumas tarp jų – 1,5 metro.

Vasarą, kuomet tilto danga įkaista iki pakankamai aukštos temperatūros, šiluma šildys cirkuliacinį skystį, kuris šiluminę energiją perneš į rezervuarus. Skaičiavimai rodo, jog per vasarą pakankamai solidus grunto gabalas (15x64,5x23 metrų), prigręžiotas tokių rezervuarų gali įkaisti iki 35 laipsnių Celsijaus. Ši šiluma palaipsniui mažėjanti laikysis bent iki gruodžio mėnesio. Tik skirtingai nei vasarą, žiemos laikotarpiu ši šiluma šildys po tilto danga esančiais vamzdeliais cirkuliuojantį skystį ir tuo pačiu tirpins ledą bei plikšalą.

Specialistų nuomone, tokia sistema leis sutaupyti didžiulius energijos resursus tirpinant sniegą nuo tilto paviršiaus ir be to į atmosferą nebus išmetamas papildomas anglies dioksido kiekis. Išsamesnė techninė informacija pateikiama japonų kalba, tad ne visos techninės detalės iki galo yra aiškios. Tačiau panašu, jog skysčio cirkuliacija vyks automatiškai – tokiu būdu sistema bus energetiškai nepriklausoma.

Apie panašią Europoje bandytą sistemą skaitykite šiame straipsnyje.

   

Facebook komentarai