Vasaros depresija – retas, bet realus reiškinys

Dauguma žmonių nekantraudami laukia vasaros pradžios, tačiau kai kas tampa laimingesni jai pasibaigus.

Dėl to kaltas reiškinys, sukeliantis ir žymiai labiau paplitusią žiemos depresiją. Tai sezoninis afektinis sutrikimas (Seasonal Affective Disorder), daliai žmonių tampantis vasaros depresijos priežastimi.

Tokia žmonių grupė, turinti minėtąjį sutrikimą, pasireiškiantį vasarą, šiuo šiltu metų laiku mažiau miega, mažiau valgo ir praranda svorio. Jie tampa ypatingai irzlūs, kankinami nerimo (priešingai, nei žmonės, kankinami žiemos depresijos – pastarieji šaltu metų laiku daugiau miega, priauga svorio).

Vasarinė depresija kankina maždaug 1 proc. gyventojų – tai kur kas retesnis reiškinys, nei minėtoji žiemos depresija, pasireiškianti apytiksliai 5 proc. žmonių.

Labai rimta sezonine vasaros depresijos forma gali smarkiai padidinti savižudybės riziką, netgi lyginant su sezonine žiemos depresija, teigia daktaras Normanas Rosenthalis, Džordžtauno Medicinos Universiteto psichiatrijos profesorius. Jis yra ištyręs abejus šios sezoninės depresijos tipus. „Savižudybė labiau tikėtina tuomet, kai žmogus serga depresija ir yra nerimastingas, nei prislėgtas ir apsnūdęs“, – aiškina jis.

Pirmą kartą toks reiškinys buvo pastebėtas 1986 metais, tačiau pirmiausia to priežastimi buvo nurodomas karštis ir drėgmė. Todėl tokius negalavimus buvo siūloma spręsti maudantis po šaltu dušu, naudojantis oro kondicionavimu, plaukiojant vėsiame vandenyje ar išvykstant šiauriau, kad būtų palengvinami simptomai. Vis dėlto, nors kai kuriems tokios priemonės vasaros depresijai gali būti naudingos, tačiau jos toli gražu nėra tokios veiksmingos, kaip, pavyzdžiui, šviesos terapija sergantiesiems žiemos depresija.

„Vasaros depresijos kamuojami žmonės gali būti uždaroje, tamsintoje patalpoje, nuolat vėsintis oro kondicionieriumi, bet vos tik išėjus į karštį, jie pasijunta blogai ir visas gydymas nueina perniek“, – teigia gydytojas. Taip pat gali būti, jog pati šviesa blogina sergančiųjų padėtį – svarbus tiek saulės šviesos intensyvumas, tiek ir kampas, kuriuo krenta spinduliai. Kaip pasakoja vienas iš pacientų, jis jaučiasi, lyg šviesa tiesiog žeistų kūną peiliu.

Be to, galimai egzistuoja du šilto oro depresijos tipai. Šio požiūrio šalininkas, Oregono Sveikatos ir Mokslo Universiteto psichiatrijos profesorius, gydytojas Alfredas Lewy'is. Anot jo, viena grupė žmonių gali neigiamai reaguoti į karštį ir drėgmę – justi diskomfortą dėl klimato. Tačiau kita grupė, net ir neesant karščiui ar didelei drėgmei, vis vien kenčia nuo vasaros depresijos.

Profesorius įtaria, jog antrosios grupės žmonių vasaros depresijos tikėtina priežastis – natūralaus kūno laikrodžio išsiderinimas vasarą. Kuomet vėliau temsta, sutrinka žmogaus gyvenimo ritmas, sutrumpėja įprasta miego trukmė. Būtent šis disbalansas ir gali sukelti vasaros depresiją. Gydytojas A. Lewy'is sėkmingai gydo savo pacientus, sergančius tokiu sutrikimu, derindamas kasdieninę rytinės saulės dozę (ši pastumia kūno laikrodį pirmyn) ir mažą melatonino, – hormono, padedančio reguliuoti miego-budrumo ciklus, – dozę. Kai kurie rimtesni simptomai gali būti gydomi antidepresantais.

   

Facebook komentarai