Veiksmai, kurių vairuotojai neturėtų daryti pamatę laukinį žvėrį kelyje

Kartu su rudeniu prasideda ir laukinių žvėrių migracija. Spalio mėnesį, kuomet prie mažesnių migruojančių gyvūnų prisijungia ir didieji žvėrys, ji pasiekia piką. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai pastebi, kad šiemet susidūrimų su laukiniais žvėrimis metu vairuotojai patiria didesnių nuostolių.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis teigia, jog nuo metų pradžios iki rugsėjo vidurio bendrovė jau buvo registravusi daugiau kaip 370 kasko draudimo klientų žalų, kurias jie patyrė susidūrę su į kelią išbėgusiais laukiniais žvėrimis.

„Ilgametė bendrovės statistika atspindi, kad daugiausiai susidūrimų su laukiniais žvėrimis registruojama gegužės, rugpjūčio, rugsėjo bei spalio mėnesiais. Vairuojant reikia būti budriems visuomet – susidūrimo su laukiniais žvėrimis rizika gresia ne tik magistraliniuose keliuose, bet ir miesto gatvėse. Daugiausiai registruojama susidūrimų su stirnomis“, – pastebi A. Pilčicas.

Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ duomenimis, šiemet dėl susidūrimo su laukiniais žvėrimis vairuotojai vidutiniškai patiria 2,1 tūkst. litų žalą – apie 10 proc. daugiau nei pernai.

„Po susidūrimo su laukiniais žvėrimis automobiliams dažniausiai prireikia pakeisti buferius, žibintus, groteles, sparnus ir kitas priekinėje automobilio dalyje esančias detales. Deja, tačiau kartais pasitaiko ir skaudesnių nelaimių – susidūrus su didesniu laukiniu žvėrimi, gali būti sumaitotas visas automobilis, laukiniai žvėrys atsidurti automobilio viduje bei nukentėti žmonės“, – teigia N. Giedraitis.

Žaloms atlyginti draudimo bendrovė šiemet iki rugsėjo vidurio yra išmokėjusi ir rezervavusi daugiau kaip 770 tūkst. litų.

Vairuotojui žala atlyginama ne visais atvejais

Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad dėl susidūrimo su laukiniais žvėrimis žala atlyginama tik pagal kasko draudimą. „Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paskirtis – apsaugoti vairuotojus nuo kitų vairuotojų sukeliamų nuostolių. Įstatymuose numatyta, kad eismo įvykiai, kilę dėl susidūrimo su laukiniu žvėrimi, nepatenka į privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo apimtį, kaip ir nepatenka žalos, pavyzdžiui, jeigu vairuotojas automobilį apgadina dėl kelyje pasitaikiusios duobės. Nuo tokių nuostolių apsisaugoti skirtas kasko draudimas“, – teigia N. Giedraitis.

Jeigu vairuotojas nėra apsidraudęs kasko draudimu, dėl žalos atlyginimo jis gali kreiptis į valstybę – laukinių žvėrių savininkę, tačiau jam reikės įrodyti, kad susidūrimas su laukiniu žvėrimi įvyko dėl valstybės kaltės, t. y., kad pavojingoje vietoje nesiimta būtinų priemonių, suteikiančių galimybę išvengti nelaimės. Remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika, iš valstybės teisminiu keliu prisiteisti žalos atlyginimą galima tik įrodžius, kad pavojinga kelio atkarpa nebuvo tinkamai pažymėta, atitverta apsauginėmis tvorelėmis ir pan. Teisme valstybės kaltės klausimas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėjamas individualiai atsižvelgiant į konkrečias tos bylos faktines aplinkybes. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad tvora atitvertos ar įspėjamaisiais ženklais pažymėtos turi būti tos kelio atkarpos, kuriose yra realus pavojus susidurti su laukiniu žvėrimi.

Akistata dažnai neišvengiama

„Akistatos su laukiniu žvėrimi išvengti įmanoma ne visuomet. Žvėrys dažniausiai keliauja sutemus ir į kelią išbėga staiga, todėl dažniausiai pastebimi tik tuomet, kai susidūrimas jau neišvengiamas. Visgi daugiau galimybių turi tie, kurie važiuodami, ypač miškingomis vietovėmis, sulėtina greitį, susikoncentruoja tik į vairavimą – kalbėjimas telefonu, užkandžiavimas ar kita pašalinė veikla pavojingai blaško dėmesį“, – teigia N. Giedraitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad pamačius žvėrį, negalima jungti ilgųjų šviesų, nes tai situaciją tik pablogina – apakintas gyvūnas pradeda blaškytis, puola į važiuojamąją dalį. Jeigu žvėris puola į kelią, reikėtų išvengti staigių manevrų, net matant, kad susidūrimo išvengti nepavyks, bandyti apvažinėti žvėries nerekomenduojama. Jeigu vairuotojas suka vairą į šoną, jis gali kaktomuša susidurti su kitu automobiliu arba nuvirsti į griovį. Būtent tokiomis aplinkybėmis avarijos baigiasi žmonių žūtimis.

   

Facebook komentarai