Žemės dvynė iš lavos, kurioje metai trunka 8,5 val.

Skersmuo, svoris, uolienų sudėtis – viskas kone idealiai atitinka Žemės parametrus. Tiesa, yra vienas bet... Už 700 šviesmečių nuo Saulės sistemos esanti planeta Kepler 78b, deja, yra taip arti savo gimtosios žvaigždės, kad metai joje trunka ne 365 paras (arba 8 760 val.), o tik 8,5 val. Tai – naujoji Žemės dvynė.

Jos skersmuo už Žemės didesnis tik 1,2 karto, o masė – 1,7 karto. Kone identiškas ir šių dviejų planetų tankis. Planetologai mano, kad, kaip ir Žemę, Kepler 78b daugiausiai sudaro uolienos ir geležis.

Tačiau žudantis artumas gimtosios žvaigždės atžvilgiu užkerta kelią net ir drąsiausiems svaičiojimams apie gyvybės galimybę šioje planetoje. Mūsų sistemoje net ir Merkurijus aplink Saulę apskrieja per 116 parų (2 784 val.). O čia – ratas aplink žvaigždę tik per 8,5 val.! Toks įspūdis, kad planetą nuo žvaigždės skiria vargani keli šimtai tūkstančių kilometrų – kaip Žemę nuo Mėnulio.

"Planeta būtų visai kaip Žemė, bet joje nežmoniškai karšta – mažiausiai 2 tūkst. laipsnių karščiau nei Žemėje, - pasakoja vienas iš tyrimo, kurio rezultatai publikuoti žurnale "Nature", autorių, Masačiusetso technologijų instituto (MIT) planetologas Džošas Vinas (Josh Winn). – Šiaip ar taip, tai yra dar vienas žingsnelis tyrinėjant Žemės tipo planetas – pasirodo, jų būna ir tokių."

"Kepler 78b" yra degantis lavos pasaulis, kuris, blaiviai vertinant, apskritai neturėtų egzistuoti, - kolegai antrina tą pačią planetą paraleliai tyrinėjęs Karalienės universiteto (Queen's University) Belfaste (Airija) planetologijos daktaras Chrisas Vatsonas (Chris Watson). – Ji yra taip arti žvaigždės, jog jos ten neturėtų būti. Kaip jai ten pavyksta išlikti – tebėra mįslė. Žinome tik tiek, kad amžinai ji neegzistuos. Gravitacinės jėgos pamažu trauks ją artyn žvaigždės ir galiausiai suplėšys "Kepler 78b".

Egzoplanetos orbitinis periodas ir dydis buvo nustatytas pagal šviesos kiekį, kurį ji užstoja praslinkdama savo žvaigždės disku. JAV ir Europos astronomai duomenis apie planetą rinko Havajuose ir Kanaruose įrengtų observatorijų teleskopais.

"Kai turi kosminio kūno masę ir dydį, galima paskaičiuoti jo tankį, o pagal jį spręsti apie planetos sudėtį", - aiškina Havajų universiteto (JAV) astronomas Endrius Hovardas (Andrew Howard).

Planetą atrado NASA kosminis teleskopas "Kepler", kuris ieškojo žvaigždžių diskais praslenkančių planetų net 150 tūkst. sistemų.

"Šis atradimas yra puikus įrodymas, kad egzoplanetų esama labai įvairių, - pabrėžia Ch. Vatsonas. – Susidaro toks įspūdis, kad gamta prikaišiojusi planetų pačiose neįtikimiausiose vietelėse. Dar prieš penkerius metus gauti tokie rezultatai būtų laikomi neįmanomais, tačiau mokslas skverbiasi vis giliau ir patvirtina faktus, kurie beprotiškesni už mokslinę fantastiką. Vienas iš tokių atvejų – planeta "Kepler 78b"."

   

Facebook komentarai