Žemės ir Marso uolienų panašumai liudija apie marsietiškos gyvybės pėdsakus

Gyvybė Marse - intriguojanti tema ne tik skaitytojams, bet ir mokslininkams. Kol kas kalbėti apie tiesioginisu gyvybės įrodymus nėra jokių galimybių, tačiau netiesioginių jos galimų veiklos pėdsakų surandama nuolat. Tai galėtų būti ir neaiškios kilmės metano dujos, o gal ir aktyvios veiklos palikti pėdsakai uolienose. Štai apie tai ir prakalbo SETI tinklo mokslininkai.

Nuotolinių tyrimų metu nustatyta, kad Marso tamsiojoje pusėje esantis Nili Fossae regionas geologinių požiūriu yra beveik tiksli vienos vietovės Australijoje kopija, kur atrasti vieni ankstyviausių gyvybės Žemėje pėdsakai, išsilaikę mineralų pavidalu.

Mokslininkų atradimai skelbiami leidinyje „Earth and Planetary Science Letters“.

Tyrėjų komanda, vadovaujama Nežemiško intelekto paieškos instituto (SETI) Kalifornijoje mokslininkų, mano, kad tie patys „hidroterminiai“ procesai, padėję šiuos gyvybės ženklus išsaugoti Žemėje, galėjo vykti ir Marso Nili Fossae regione.

Ten esančių uolienų amžius siekia 4 mlrd. metų, o tai reiškia, kad jos ten buvo maždaug tris ketvirtadalius Marso gyvavimo laiko.

Kai 2008 metais tuose uolienose atrasta karbonatų, Marsą tyrinėjančių mokslininkų bendruomenėje kilo tikras sujudimas. Karbonatas ilgai laikytas neabejotinu įrodymu, kad Marsas buvo gyvenamas – ten egzistavo gyvybė. Šiuos spėjimus vėliau dar sustiprino surasti metano dujų nuotėkiai.

Palaidoti gyvi organizmai dažniausiai virsta karbonatais. Suakmenėjusių kriauklių ir kaulų mineralai leidžia mokslininkams tirti gyvybę ankstyvaisiais Žemės egzistavimo metais.

Šiame naujame turime mokslininkai, identifikuodami karbonatus Marse, žengė dar vieną žingsnį į priekį. Tyrimui vadovavęs Adrianas Brownas iš SETI instituto, naudodamas NASA Marso palydovo „Crism“ instrumentus, tyrė Nilae Fossae uolienas infraraudonaisiais spinduliais. Tuomet jo komanda, naudodama tą pačią technologiją, tyrė šiaurės vakarinėje Australijos dalyje esančios Pilbaros vietovės uolienas.

„Pilbara – Žemės dalis, sugebėjusi paviršiuje išlikti maždaug 3,5 mlrd. metų, taigi maždaug tris ketvirtadalius Žemės gyvavimo laiko. Tai tarsi langas, pro kurį galima pažvelgti į tai, kas vyko Žemėje ankstyvaisiais jos gyvavimo etapais“, – „BBC News“ teigė A. Brownas.

Mokslininkai mano, kad prieš milijardus metų Pilbaros uolienose gyvavę mikrobai turėjo išskirtinius bruožus, kuriuos galima aptikti ir tirti dabar. "Gyvybė sukūrė tuos bruožus. Tą galime nustatyti iš to, kad tik gyvybė gali suformuoti tokias formas, o ne geologiniai procesai“, – tvirtina mokslininkas.

Šis naujausias tyrimas parodė, kad Nili Fossea uolienos savo mineralų sudėtimi yra labai panašios į esančias Pilbaroje. A. Brownas ir jo kolegos įsitikinę, kad tai rodo, jog tame regione gali būti ankstyvajame Marse gyvenusių gyvų organizmų liekanų.

„Jei buvo pakankamai gyvybės sluoksniams suformuoti, sukurti koralus ar kokius nors mikrobinius židinius, ir jei jie buvo palaidoti Marse, tokie patys fizikiniai reiškiniai, kurie vyko Žemėje, galėjo vykti ir ten“, – teigė A. Brownas. Dėl to, anot jo, šios dvi vietovės tokios panašios.

Mokslininkas ir jo kolegos tikėjosi, kad netrukus į šias Marso uolienas jie galės pažvelgti iš arčiau. Mat Nili Fossae buvo numatyta kaip viena potencialių NASA naujojo marsaeigio „Curiosity“, kurį ketinama paleisti 2011 metais, nusileidimo vietų. Tačiau šių metų birželį ši vietovė iš sąrašo išbraukta, nes nutarta, kad marsaeigį ten nuleisti per daug pavojinga.

„Marsaeigis nutupdomas nuotoliniu būdu, joks pilotuojantis žmogus tame procese nedalyvauja, viskas priklauso nuo roboto sprendimų. Tad tai labai pavojingas dalykas. Tam reikia 20 kilometrų lygios teritorijos. Nelaimei, ši vietovė gana uolinga“, – teigė A. Brownas.

„Marsaeigis lankysis kitose įdomiose vietovėse, tačiau būtent šioje vietovėje reikėtų ieškoti gyvybės Marse pėdsakų“, – pridūrė jis.

   

Facebook komentarai