Žemės paviršiaus tyrimai nustebino mokslininkus

Pirmą kartą geologai sudėliojo pasaulinį žemėlapį, kuriame pavaizduotos konvekcinės srovės, rašo gizmodo.com.

Jie nustatė, kad po Žemės mantija esančios srovės yra maždaug dešimt kartų greitesnės ir intensyvesnės nei manyta anksčiau. Šis atradimas, tikima, padės surasti atsakymus į labai daug kylančių klausimų apie Žemės paviršiaus pokyčius ar iškastinių išteklių rezervuarų formavimosi procesus.

Panašu, kad tai netgi turi įtakos ilgalaikei klimato kaitai. „Kalbant geologiniais terminais, Žemės paviršius nuolat kilnojasi“, – tvirtino Kembridžo universiteto geologas Markas Hoggardas.

Šis žmogus – darbo apie Žemės konvekcines sroves autorius. Mūsų planetos vidus mokslininkams iki šiol yra paslaptis: gręžiniai niekada nebuvo gilesni nei kelios mylios, taigi geologai privalo remtis netiesioginiais matavimais ir modeliais tam, kad suprastų kas vyksta giliai Žemės gelmėse.

Žemės mantiją sudarančios uolienos yra maždaug yra maždaug 3 tūkst. kilometrų pločio, tačiau per jas keliaujančios bangos turi labai didelės įtakos tam, kas vyksta ant Žemės paviršiaus.

„Jei šių konvekcinių srovių nebūtų, tai tektoninės plokštės tikriausiai ir nejudėtų. Žmonija apie šias sroves žinojo jau ilgą laiką, tačiau paskutinius 30 metų neturėjo galimybės jų išmatuoti“, – tvirtino mokslininkas.

Tačiau padėtis keičiasi. Reikėtų padėkoti naujiems aukštos kokybės seisminę informaciją teikiantiems prietaisams, specialiai sukurtiems naftos pramonės kompanijoms. Ši technologija gali atskleisti net ir smulkius bei nereikšmingus pokyčius.

Išanalizavę daugiau nei 2 tūkst. seisminių matavimų, atliktų visame pasaulyje, M. Hoggardas ir jo kolegos pristatė pirmą pasaulinę duomenų bazę. Jie buvo nustebę, kad, pavyzdžiui, vandenyno plutos paviršius keičiasi daug dažniau ir daug intensyviau nei manyta: jis panašesnis į verdantį ir kunkuliuojantį puodą vandens nei į lėtai verdančią sriubą.

 

   

Facebook komentarai